Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė: kuo šiandien gyvena šalies oftalmologai ir kokių naujienų ministerija turi jų pacientams…

Akių ligos šiandien – kaip niekad aktualus sveikatos sutrikimas, varginantis vis daugiau šalies piliečių, nesvarbu, kokio jie amžiaus. Todėl natūralu, kad sveikatos politikai oftalmologijai skiria vis didesnį dėmesį, kartu – ir pilnesnį kompensuojamųjų vaistų oftalmologinėms ligoms gydyti krepšelį. Apie tai, kuo oftalmologai šiandien gali pasidžiaugti ir su kokiomis problemomis susiduria, kas jiems ir jų pacientams dabar yra aktualiausia ir svarbiausia, kalbamės su sveikatos apsaugos ministre Rimante Šalaševičiūte.

Gerbiama ministre, kokios šiandien yra galimybės plėsti sudėtingesnių specializuotų oftalmologijos paslaugų spektrą?

Neseniai patobulinus gydytojų specialistų (kardiologo, dermatologo, akušerio-ginekologo, oftalmologo, ortopedo-traumatologo ir otorinolaringologo) konsultacijų teikimo bei apmokėjimo už jas tvarką, pacientai turės galimybę gauti daugiau sudėtingesnių specializuotų paslaugų. Taip siekiama gerinti ir tobulinti gydytojų specialistų ambulatorinių paslaugų prieinamumą ir kokybę, minėtų paslaugų apmokėjimo tvarką.Išplėstinei gydytojo oftalmologo konsultacijai priskirta daugiau diagnostinių, gydomųjų ir tiriamųjų medicininių veiksmų. Už gydytojų suteiktas paslaugas, kada pacientams atliekama daugiau tiriamųjų veiksmų, ligonių kasos moka didesnėmis kainomis, todėl gydymo įstaigos uždirbs daugiau.

Ar ilgos laukiančiųjų eilės pas oftalmologus? Kiek lėšų valstybė atseikėja vaistams, skirtiems gydyti akių ligoms, kompensuoti?

Valstybinės ligonių kasos vykdomos laukimo eilių stebėsenos duomenimis, 2015 m. birželio mėnesį 76 proc. gydytojo oftalmologo konsultacijas ir 61 proc. gydytojo vaikų oftalmologo konsultacijas teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose paslaugų laukimo trukmė neviršijo daugiau nei 7 dienas. Na, o kalbant apie lėšas tenka remtis ankstesnių metų duomenimis. Antai 2012 m. PSDF biudžeto išlaidos vaistų, skirtų akių ligoms gydyti (kurie pagal Anatominę terapinę cheminę klasifikaciją priskiriami S grupei, t. y. veikiantys jutimų sistemą), sudarė 5,5 mln. eurų. 2013 m. – irgi tiek pat (5,5 mln. eurų), o 2014-aisiais suma išaugo iki 5,7 mln. eurų. Tai sudaro apie 3 proc. visų lėšų, skirtų ambulatoriniam vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimui.

Oftalmologai įvardija didelę problemą – augantį gyventojų sergamumą katarakta. Kokia situacija Lietuvoje teikiant kataraktos gydymo paslaugas?

Kaip žinia, katarakta pasaulyje, kaip ir Lietuvoje, yra laikoma pagrindine aklumo priežastimi. Higienos instituto duomenimis, sergamumas šia liga didėja. Antai pastarųjų trejų metų duomenys: 2012 m. Lietuvoje buvo 70 567 šia liga sergantys asmenys, 2013 metais – 73 109, o 2014 metais ­– jau net 77 155. Sergant šia liga, akis galima operuoti anksčiau ar vėliau, priklausomai nuo to, koks yra ligonio poreikis matyti ir kiek sumažėjęs regėjimo aštrumas riboja asmens veiklą. Lietuvoje yra visos galimybės atlikti kataraktos operacijas. Net ir vėliau atlikta kataraktos operacija nesukelia negrįžtamų akies pakitimų, vis dėlto užleistus atvejus operuoti yra sunkiau. Per 2012–2014 m. kataraktos operacijų skaičius išaugo 16 proc. Šioms operacijoms apmokėti 2014 m., lyginant su 2012 m., buvo skirta 3,8 mln. daugiau PSDF biudžeto lėšų. Vis daugiau šių operacijų yra atliekama ambulatorinėmis sąlygomis.

Anksčiau buvo kilę skandalų dėl nekokybiškų lęšiukų įsigijimo, taip pat dėl medikų primygtinių siūlymų pacientams kokybiškesnius, brangesnius lęšiukus nusipirkti už savo pinigus. Kas daroma, kad panašių dalykų nepasikartotų? 

Akių lęšiuko, kuris naudojamas kataraktos operacijos metu, vidutinės įsigijimo sąnaudos (44,02 euro) yra įskaičiuotos į DRG grupės C16Z ,,Lęšiuko procedūros“ kainos koeficientą, todėl stacionarinėmis ir dienos chirurgijos sąlygomis kataraktos operacijas atliekančios Asmens sveikatos priežiūros įstaigos nuo šių metų sausio 1 d. turi užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą nemokamais akių lęšiukais, juos įsigydamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Nuo 2015 m. balandžio 1 d. kataraktos operacijos (ambulatorinė oftalmologinė chirurgijos paslauga) bazinę kainą, prilyginus paslaugos, priskiriamos giminingų diagnozių grupei C16Z ,,Lęšiuko procedūros“ vidutinės trukmės bazinei kainai, į kurią įskaičiuotos vidutinės akių lęšiuko įsigijimo sąnaudos (44,02 euro), prievolė užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą nemokamais akių lęšiukais juos įsigyjant PSDF biudžeto lėšomis taikoma ir ambulatorinėmis sąlygomis kataraktos operacijas atliekančioms Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. DRG grupės C16Z vidutinės trukmės gydymo atvejo kaina yra 339,48 eurų. Akių lęšiukus, skirtus kataraktos gydymui, perka pačios Asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Jie yra kokybiški ir jų kaina yra įskaičiuota į paslaugos kainą. Minėtos įstaigos turi užtikrinti, kad pacientams būtų suteiktos kokybiškos paslaugos.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos oftalmologija“ 2015 Nr. 2