Pirmą kartą atliktos operacijos metu VU ligoninės Santariškių klinikose pacientei grąžintas regėjimas

Medikai pabrėžia, kad atvejis buvo tikrai sudėtingas ir pareikalavo glaudaus neurochirurgų bei oftalmologų bendradarbiavimo, susiklausymo. „Į mus kreipėsi jauna mergina dėl to, kad staiga sparčiai ėmė blogėti regėjimas, kankino galvos skausmai, vangumas, vargino pykinimas. Įtarėme, kad pacientės smegenyse gali būti darinių, lemiančių tokią jos savijautą. Pacientės būklė prastėjo, o atlikti tyrimai nedavė vieno aiškaus atsakymo, kas jai yra. Galvodami, kad susidūrėme su hipertenzijos atveju, pirmiausia įstatėme smegenų dreną su slėgio stebėjimo davikliu tikėdamiesi, jog tai sumažins spaudimą smegenyse ir merginos regėjimas palengva gerės. Vis dėlto jos būklė ne tik negerėjo, bet ir toliau prastėjo“, – apie sudėtingą atvejį, su kuriuo susidūrė VUL Santariškių klinikų medikai, pasakoja Neurochirurgijos skyriaus gydytojas neurochirurgas Ugnius Kšanas.

Oftalmologai akių dugne rado ryškius regos nervo pakitimus, rodančius galvos smegenų patologiją. Neatidėliojant pacientei buvo atlikti visi būtini tyrimai, tačiau nustatyti vienos aiškios diagnozės nepavyko. Santariškių klinikų specialistams nerimą kėlė prastėjantis merginos regėjimas, grėsęs greitu apakimu. Deja, tiek vaistai, tiek smegenų drenas situacijos negelbėjo. Pacientės regėjimas ir toliau blogėjo, tad buvo nuspręsta nieko nelaukiant ją skubiai operuoti tikintis išsaugoti bent dalį regėjimo.

Merginą operavęs Santariškių klinikų Akių ligų centro gydytojas oftalmologas Almantas Makselis pasakoja, kad su tokiu atveju savo praktikoje susidūrė pirmą kartą. „Dėl didelio spaudimo smegenų skystis pateko tarp regos nervo dangalų, užspaudė patį regos nervą, sutrikdė kraujotaką ir dėl to mergina ėmė akti. Visa bėda, kad smegenų skystis, patekęs į akiduobę, joje „užrakinamas“ ir nebegali grįžti atgal. Jis palengva kaupiasi, regos nervas ima burkti ir apmirti. Buvo būtina kuo skubiau susikaupusį skystį pašalinti. Tai ir atlikome operacijos metu. Visai mūsų komandai – tiek neurochirurgams, tiek mums, akių ligų gydytojams – sunkiausia buvo rasti pirminę priežastį, dėl kurios didėjo smegenų skysčio spaudimas ir merginos regėjimas taip staigiai ir sparčiai blogėjo, – sako A. Makselis. – Pacientei pirmą kartą atlikome regos nervo fenestracijos, arba, paprasčiau tariant – dekompresijos, operaciją ir dabar galime džiaugtis, kad pavyko jai sugrąžinti regėjimą nuo 3–5 iki 70 procentų. Tikimės, kad tai dar ne pabaiga, matymas ir toliau gerės.“

Anot A. Makselio, aprašomas atvejis ypatingas dar ir tuo, kad dėl šios pacientės pečius suremti teko neurochirurgams, akių ligų gydytojams, neurologams, radiologams, anesteziologijos-reanimacijos bei reabilitacijos specialistams. Glaudus bendradarbiavimas davė teigiamų rezultatų, o tai įmanoma tik daugiaprofilinėse gydymo įstaigose.

Pirmą kartą tokią procedūrą pasaulyje 1872 m. aprašė Louisas De Weckeris. Tai chirurginė procedūra, atliekama tam, kad būtų sumažintas regos nervo suspaudimas. Šiuolaikinių tyrimų duomenimis, regos nervo ,arba dekompresijos, operacija gali sustabdyti regos netekimą ir jį sugrąžinti, jei to priežastis – padidėjęs galvospūdis.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų informacija